Rožytė žengė miško taku, jei taip galima pavadinti griovį, susidariusį dėl tankiai susipynusių medžių šaknų. Visą laiką tvyrojo prieblanda, todėl ji buvo visa įsitempusi, pasirengusi gintis. Iki pietų šiaip ne taip nusikapstė prie didžiulio ąžuolo, kurį matė išsikišusį virš kitų medžių, dar stovėdama prie vartų. Užsikorė. Iškišusi galvą apstulbo. Šimtai medžių viršūnių! Ir nesimato nei galo, nei krašto, tik tolumoje dunkstantys kalnai. Nusileidusi papietavo. Maiso turėjo dar savaitei. Bet neisivaizdavo kiek užtruks klaidžiodama po mišką. Atsistojusi vėl patraukė laknų link.
rodiklis 
Temos pavadinimas: Miško glūduma 
Št. 11 01, 2008 10:35 pm
